Šią knygelę galima laikyti prieš 13 metų išleistos „Nuo nulio iki…“ knygelės tęsiniu. Begalybė – sąvoka, be kurios negali išsiversti joks mokslas. Tiesa, kas nors gali ir nesutikti – juk yra daug mokslų, kuriuose nerasime nei šios sąvokos, nei tokio termino. Ir vis dėlto – kur tik savo sėklas barsto teorinis pažinimas, visuomet užsimezga begalybės vaisiai.

Pirmą kartą išleistas rašytojos kūrinys, po daugelio metų po jos mirties, rastas asmeniniame archyve. „Kiškelyje Baltkakliuke“ malonu „pasidžiaugti dar viena proga pajusti Liobytės kalbos gyvastį, pasigėrėti pastangomis tapyti lietuvišką peizažą, kurio fone vyksta kad ir graudi, bet graži kiškelio kova už laisvę“ (K. Urba).

Šio žinyno tikslas – supažindinti Lietuvos skaitytojus su terorizmo (ypač religinio – musulmoniškojo) fenomenu – jo priežastimis, svarbiausiais veikėjais ir kova su juo.

Antrame trilogijos tome toliau pasakojama apie karūnuoto imperatoriaus veiklą, apie naują Napoleono Bonaparto gyvenimo etapą – audringą asmeninį gyvenimą (meilužės, pavydo scenos, skyrybos su Žozefina), plačią visuomeninę-politinę (kelionės po įvairius Prancūzijos departamentus, derybos, diplomatiniai ryšiai, susitarimai, sąjungos, sutartys) ir karinė (mūšiai prie Eilau, Esligo) veiklą.

Ankstų rugsėjo rytą randamas Lukos Saljerio lavonas, priplaktas prie Arno upės kranto. Kas tai – savižudybė ar žmogžudystė? Jeigu savižudybė, kodėl jai ryžosi toks gražus, talentingas vaikinas, kuriam, rodos, nieko netrūko? Jei žmogžudystė, kas ir kodėl galėjo pakelti prieš jį ranką? Iš paties Lukos, Anos ir Leo pasakojimų pradeda aiškėti keistos paslaptys, painūs santykiai ir nenugalimi jausmai.

Garsus prancūzų rašytojas Patrick Rambaud (g. 1945), be kitų savo kūrinių, yra parašęs romanų apie Napoleoną ir to meto svarbiausias kam­panijas ir mūšius. Tos serijos jo knyga „Mūšis“, pasakojanti apie Austerlico mūšį, buvo apdovanota Gonkūrų premija. Romanas „Snigo“ irgi pasakoja apie Napoleono Bonaparto epochos įvykius. Šį kartą rašytojo dėmesio cen­tre – kampanija Rusijoje.

Philippe’as Bessonas, jaunas prancūzų rašytojas, šlovę pelnė vos įžengęs į literatūros pasaulį. Pasirodžius pirmajai jo knygai „Kai nėra žmonių“, drąsiai, išradingai pasakojančiai apie platonišką M. Prousto ir šešiolikamečio vaikinuko draugystę, ir kritikai, ir skaitytojai vienbalsiai tvirtino: gimė tikras rašytojas. Šis, antrasis, Ph.

Tokia knyga nei kritikuojama, nei recenzuojama negali būti. Ji visai kitokia, o ir skaitytojas-žiūrėtojas ją atveria visai kitaip. Skaitymas ir žiūrėjimas čia tampa viena. Knyga išmarginta neįtikėtino grožio Šarūno Leonavičiaus piešiniais ir poeto Aido Marčėno eilėraščiais, kurie sugula į vieną darnų pasaulį.

Tai didžiausias iki šiol išleistas lietuvių - vokiečių kalbų žodynas. Jame pateikta apie 100 000 žodžių ir žodžių junginių. Žodynas skirtas ne pradedantiesiems, bet jau šiek tiek mokantiems vokiečių kalbą. Juo galės naudotis moksleiviai, studentai bei visi besimokantys vokiečių kalbos. Žodynas bus naudingas ir vertėjams, kurie susiduria su lietuviškų žodžių vertimu į vokiečių kalbą.