Nemažai premijų laimėjusios knygos Angelas Vakarų rajone pasakojimo struktūra – gana originali vaikiškai knygai. Tačiau visi tie minčių ir vaizdinių fragmentai vis dėlto sudaro išbaigtą istoriją kurioje ištirpsta riba tarp vaizduotės ir tikrovės. Bet istorija tarsi įgauna du balsus: suaugęs skaitytojas juos atskiria, o mažajam dominuoja vaizduotės elementai Kitaip tariant, suaugusieji ir vaiko šioje knygoje perskaitys ne tą patį. Daugumai suaugusiųjų gyvenimas daugiaaukštyje – beveidis ir anonimiškas, o pagrindiniam, senu germanišku vardu pavadintam šios knygos veikėjui Askurui paslaptingi daugiaaukščio gyventojai vaizduotėje pavirsta angelais, vilkolakiais, raganomis... Apačioje gyvenantis vilkolakis yra vilkolakis pasakotojui ir mažajam skaitytojui, o suaugęs pasakys, kad jis simbolizuoja pasakotojo jaučiamą grėsmę, ir kad tam vilkolakiui į akį krito pasakotojo mama. Angele, kuris pateko ir į knygos pavadinimą įsikūnijo pasakotojo brendimas, užtat knygos pabaigoje šis patenkintas atiduoda tą angelą, nes pats jau išlaikė „egzaminus“ kelyje į suaugusio žmogaus gyvenimą ir žino, kad dabar tas angelas labiau pravers kitiems – pavyzdžiui, jaunesniajam broliukui. Knygos iliustracijos puikiai dera prie originalios pasakojimo struktūros. Jos paprastos, pabrėžia svarbiausius teksto momentus. Toks teksto ir piešinių „ansamblis“ padeda skaitytojui, (ypač mažajam!) patirti, išgyventi tai, kas papasakota. Šiuo aspektu tai originalus darbas islandų vaikų literatūros istorijoje.

Atsiliepimai apie knygą:

• Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai „Bernardinai.lt“ portale
• Vilija Dailidienė. Geriausios iš geriausių: (apie 2006 m. verstines knygas)