S. Papertas yra žymiausias iš šiuolaikinių švietimo teoretikų. Jis siūlo vaikams naują konstruktyvią priemonę, keičiančią jų mokymosi patirtį, leidžiančią griežtą ir kankinančią veiklą paversti jaudinančia ir viliojančia.

Pirmajame Žemaitės „Raštų“ tome spausdinami apsakymai, parašyti 1894–1902 metais. Šiame leidime atsiribota nuo daugelio subjektyvių, dažnai atsitiktinių ir nereikalingų pataisų ir grįžtama prie autentiškųjų Žemaitės kūrybos šaltinių.

Tai transliteruotas XVI a. (iki 1573 m.) pamokslų rankraščio, saugomo hercogo Augusto bibliotekoje Wonfenbüttelio mieste (Vokietija) leidimas. Nežinomo autoriaus (ar autorių) išlikęs rankraštis yra svarbus lietuvių kalbos paminklas. Šio rankraščio nebuvo išsamiai tyrinėtas (išskyrus Gaigalaičio disertaciją).