Naujajame Žemaitės Raštų leidime atsiribota nuo daugelio subjektyvių, dažnai atsitiktinių ir nereikalingų pataisų, ir grįžtama prie autentiškų Žemaitės kūrybos šaltinių. Didesnę šio tomo dalį sudaro apsakymai parašyti 1910–1914 metais. Taip pat spausdinami Žemaitės beletristiniai kūriniai (pradedant apsakymu „Antanas Jankus“), kurie pirmą kartą publikuoti tik 1956 m.