1919 metai. Karščio alinamame provincijos miestelyje už Tautos įžeidimą į kalėjimą uždaromas karo didvyris. Priešais duris dieną naktį loja jo randuotas, nusibaigęs šuo.
Gretimame kaime žemės darbų nuvarginta moteris, per daug išsilavinusi, kad būtų paprasta valstietė, taikstosi su savo padėtimi, bet jai nepasiduoda, laukia ir nepraranda vilties.
Teisėjas, atvažiavęs tirti Žako Morlako bylos, aristokratas, kurio principus išklibino karas, mėgina perprasti, kas buvusį kareivį paskatino tokiam beprotiškam poelgiui.
Trys žmonės ir šuo, lygiavertis šios dramos veikėjas, lemtingai pakeitęs šeimininko planus...
--
Žanas Kristofas Riufenas (Jean-Christophe Rufin, g. 1952 m.), prancūzų gydytojas, keliautojas, rašytojas, parašęs daug puikių knygų, kurių keletas išverstos į lietuvių kalbą („Abisinas“, „Raudonoji Brazilija“ (2001 m. Gonkūrų premija), „Adomo kvapas“, „Žlugusios viltys“). Šįkart negausiais, bet įtikinamais žodžiais papasakojo apie karo beprasmiškumą ir apie ištikimybę: vyro – moteriai, šuns – savo šeimininkui, žmogaus – savo idealams.