Jordano Getikos pasakojimas ne kartą buvo panaudotas siekiant vienokių ar kitokių politinių tikslų. XV a. Romos imperiją „sugriovusių“ gotų įpėdiniais sugalvojo būti švedai ir iš to nusikalė savo nacionalinį pasididžiavimą. Jordano minimose gotų teritorijose savo Lebensraumą regėjo nacionalsocializmo laikų vokiečiai. Po antrojo pasaulinio karo anapus Atlanto prasidėjusi kritinė Jordano išsaugotų žinių peržiūra dažnai būdavo nuspalvinta siekio griauti istorinį pangermaninės Vokietijos naratyvą. Ir šiandien Jordano Getika nestokoja aistringų skaitytojų, ypač Švedijoje, Vokietijoje, Italijoje. Esama jų ir Lietuvoje. Vieno Kanados istoriko pastebėjimu, gotai su savo istorija – tarsi krepšinio komanda, turinti didelį būrį karštų aistruolių ir ne ką mažiau aistringų nekentėjų, visų vienodai manančių, kad kiekvienas jos ėmęsis tyrėjas iškart būtinai turi pasirinkti katrą nors vieną pusę.

---

Visos parengto Jordano veikalo Apie getų kilmę ir žygius dalys padarytos labai kruopščiai, moksliškai atsakingai. Vertimas iš lotynų kalbos tikslus, kiekvienas abejonių galintis kelti jo niuansas, keblesnės vietos ar rankraštinio varianto pasirinkimas nuodugniai aiškinami komentaruose. Komentarų mokslinė vertė neabejotina, čia iki mažiausių smulkmenų įsigilinta į įvairius kontekstus: geografinį, kalbinį-etimologinį, istorinį, atskleidžiami įvairiopi teksto šaltiniai; aiškinant konkrečias vietas, vardus, istorines aplinkybes, genčių pavadinimus etc. etc. pateikiamos įvairios, dažnai viena kitai prieštaraujančios mokslininkų nuomonės ir daromos pagrįstos išvados.
Dr. Ona Daukšienė, LLTI

---

Jordano veikalo Apie getų kilmę ir žygius leidime pasitelkti tiek įvairūs laikmečio šaltiniai, tiek daugiakalbė įspūdinga klausimo istoriografija. Tai bene pirmoji lietuviškoje literatūroje mokslinė vakarietiškų viduramžių lotyniškų istorinių šaltinių publikacija. Darius Alekna ne tik vykusiai pasinaudoja minėtais šaltiniais ir istoriografija, bet ir tyrime bei komentaruose teikia įvairių savitų įžvalgų... Tyrimas ir komentarai yra ganėtinai platūs. Autorius aiškina juos praplėtęs dėl to, kad „nedaug lietuviškai teturime ką pasiskaityti“. Betgi galima rasti rimtesnių argumentų: leidinys puikiai pasitarnaus ir istorikų bei filologų studijoms, todėl kvalifikuoti platesni paaiškinimai jiems tik padės.
prof. dr. Aivas Ragauskas, LEU