Šioje knygoje Klodas Levi-Strosas iš naujo pažvelgia į vieną ar kitą jį išgarsinusį tekstą, vėl sugrįždamas prie jam ramybės neduodančių temų, ypač – prie ryšio tarp „rasės“, istorijos ir kultūros. Be to, jis apmąsto naujų humanizmo formų galimybes besikeičiančiame pasaulyje.
K. Levi-Strosas užduoda sau klausimą apie „Vakarų kultūrinio viešpatavimo pabaigą“, apie ryšį tarp kultūrinio reliatyvizmo ir moralinio vertinimo. Kai jis tiria pasauline tapusios kurios nors visuomenės problemą, taip pat paliečia ir ekonominius veiksnius, dirbtinio apvaisinimo klausimą, ryšius tarp mokslinio ir mitologinio mąstymo.
Knygoje atskleidžiamas Klodo Levi-Stroso susirūpinimas dėl pagrindinių į XXI amžių žengiančio pasaulio problemų, kurios liečia įvairių „ideologinių sprogimų“ formų sąsajas bei integrizmų ateitį.
Sulaukę pasaulinio pripažinimo, Klodo Levi-Stroso darbai šiandien yra ateičiai atverta minties laboratorija.

Klodas Levi-Strosas (Claude Lévi-Strauss, 1908–2009), prancūzų filosofas, antropologas ir etnologas, vienas iš struktūrinės antropologijos kūrėjų,
laikomas vienu žymiausių XX amžiaus antrosios pusės prancūzų intelektualų.
Savo darbuose jis tyrė pirmines visuomenes, jų mitologiją, folklorą, totemizmą, pirminių tautų mąstymo struktūrą ir buitį.