Knygoje nagrinėjama lietuvių kalbos tarmių žodžiai ir formos, kur fonetiškai yra pakitusios morfemos. Tie morfologiniai dariniai yra tarsi nukrypimai nuo dėsningų sisteminių kalbos dalykų. Nukrypimai nuo fonetinio dėsnio neišeinantys iš kokios nors kalbos ribų, būdingi iš pradžių šnekamajai kalbai, o paskui pasidaro ir bendrinės kalbos vartojamomis formomis.