„Gorgijas“ – tiesioginis, draminis dialogas. Jo turinys yra ne perpasakotas Sokrato, o „suvaidintas“ penkių personažų. Gorgijo meno prigimtį ištirti užsimojusį Sokratą palydi ir pokalbyje trumpai dalyvauja jo bičiulis bei sekėjas Chairefontas. Retorių stovyklą gina pats Gorgijas, jo jaunesnis mokinys Polas ir dar vienas Gorgijo gerbėjas, atėnietis Kaliklis. Nebyli klausytojų auditorija taip pat yra svarbus pavaizduoto pokalbio aplinkos elementas: klausytojų ir mokinių palankumas lėmė tiek finansinę istorinio Gorgijo sėkmę, tiek visuomeninį jo prestižą. Pasirodyti auditorijai ir padaryti jai įspūdį yra visos Gorgijo veiklos tikslas. Dialogo pradžioje išgirstame, kad ką tik pasibaigė vienas puikus jo pasirodymas. Susitikimas su pasirodymą praleidusiu Sokratu ir dalyvavimas priekabiame jo tyrime ieškant kuo tikslesnio „retorikos“ apibrėžimo žvaigždės dienos programoje nebuvo numatytas. Skaitydami Platono kūrinį tampame kitokio – ne monologinio, bet dialoginio ir dialektinio vaidinimo stebėtojais.