Žmonės skaito Šventąjį Raštą įvairiausiais sumetimais: ugdydami dvasingumą, norėdami geriau išmanyti biblinių šalių istoriją, taip pat ir dėl malonumo, kurį mums suteikia įkvėpta poetine kalba papasakotos legendos.
Apie senąjį ir naująjį gyvenimą darnoje su mediena ir mišku
Intriguojantis knygos klausimas: kas valdo Lietuvą? Atsakę į šį svarbiausią klausimą, sužinotume, kodėl tokia paviršutiniška buvo Lietuvos desovietizacija, kas sužlugdė liustraciją?
Teisė į privatumą ỹra, sparčiai didėja (savi)cenzūra, asmens sveikata vis labiau tampa valstybės reikalu, saugumo tarnybų kišimasis auga eksponentiškai: pastaraisiais dešimtmečiais valdžia nuolat griežtina asmens privataus gyvenimo kontrolę.
Vilniaus laikotarpį daugelis M. Kulbako kūrybos tyrinėtojų laiko pačiu sėkmingiausiu ir laimingiausiu. Kai 1928 m. M. Kulbakas apsisprendė persikelti pas savo artimuosius į Minską, laikraštyje „Vilner Tog“ („Vilniaus Diena“) buvo rašoma: „Vilnius netenka poeto, kuris įkvepia, kuris žaviose eilėse ir poemose apdainavo Lietuvos gamtą, o ypač Vilnių.
Martynas Vainilaitis (1933–2006) – vienas labiausiai Lietuvos vaikų pamėgtų poetų. Gimęs dainingoje Dzūkijoje, užaugo vakarais klausydamasis tėvų sekamų vaizdingų pasakojimų apie slibinų nugalėtojus ir nepaprasto grožio karalaites, milžinus ir nykštukus, laumes ir velniukus...
Martyno Vainilaičio „Bruknelė“ – unikalus kūrinys lietuvių literatūroje. Autorius ryžosi lietuvių mitologijos pagrindu sukurti stambų ir nepaprastai patrauklų kūrinį.
Privatus Vilnius. Interjerų gyvenimai“ – dešimtasis prof. Eugenijaus Skerstono kūrinys, kuris šįkart skiriamas Lietuvos sostinės Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejui. Tai pirmasis trikalbis trijų tomų albumas, skirtas aptariamai temai. Nuostabiose Augio Narmonto nuotraukose įamžinti buvę ir esami gyvenamieji vilniečių namai.
Paul Claudel (Polis Klodelis, 1868–1955) – prancūzų poetas, dramaturgas ir diplomatas yra viena reikšmingiausių figūrų XX a. prancūzų literatūroje. Jis sukūrė savitą, ne tik poezijai, bet ir dramai būdingą stilių, atnaujino žanrinę dramos tradiciją ir, įvedęs sakralinę dimensiją, sugrąžino ją prie pačių teatro ištakų. Pirmąją savo dramą Auksinė galva Claudelis parašė 1889 m.
„Apmąstymai ir pašnekesiai“ – tai Konfucijaus minčių, užrašytų jo mokinių tuoj po jo mirties 497 m. pr. Kr., rinkinys. Kartu jie išreiškia filosofiją arba moralinį kodeksą, kuriuo Konfucijaus, didžiausio visų laikų mąstytojo humanisto, nuomone, visi turi vadovautis.